MINDAUGO KRIKŠTAS ĮVYKO 1251 PRADŽIOJE


Buvo pakrikštyti Mindaugas, jo sūnūs Ruklys ir Rupeikis,
žmona Morta, dvariškių, daug kitų lietuvių.

MINDAUGAS SIEKĖ SUKURTI KRIKŠČIONIŠKĄ LIETUVOS KARALYSTĘ EUROPOJE


Krikštui patvirtinti 1251 pr. pas Popiežių buvo atvykę
Mindaugo pasiuntiniai, vadovas - Parbus.

INOCENTAS IV 1251 LIEPOS 17 LIETUVĄ PASKELBĖ KATALIKIŠKA KARALYSTE


Šv. Petro leno statuso suteikimas gynė Mindaugą ir Lietuvą nuo Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus pretenzijų.

KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMAS - 1253


1253 buvo įsteigta Lietuvos vyskupija,
kuri (nuo 1254) priklausė tiesiog popiežiui.
Valdovas užrašė jai žemių.

LIEPOS 6 - VALSTYBĖS DIENA, ŠVENČIAME KARALIAUS MINDAUGO KARŪNACIJĄ


Lietuvos vyskupu 1253 tapo Mindaugo kandidatas
Livonijos ordino kunigas Kristijonas.

KATALIKIŠKAI LIETUVOS KARALYSTEI - 770


Lietuva tapo krikščioniška šalimi, buvo pripažinta tarptautiniu mastu.

Šv. Raštas apie Dievo karalystę žemėje.

„Dievo karalystė nėra valgio ar gėrimo dalykas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Kas šitaip Kristui tarnauja, tas mielas Dievui ir priimtinas žmonėms. Tad laikykimės to, kas pasitarnauja santaikai ir tarpusavio ugdymui“ (Rom 14, 17 - 19). „Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“ (Lk 17, 20–25 ).

Katalikiškai Lietuvos karalystei - 770 metų!

1251 m. liepos mėn. 17 d. popiežius Inocentas IV tuoj po Mindaugo krikšto savo bule Lietuvą paskelbė katalikiška Lietuvos karalyste. Popiežiaus paskelbta žemiška karalystė - aliuzija į Dievo karalystę žemėje visai tautai išganyti, kad jos nariai Dievo malone, pradedant jau čia - žemėje, o po šios laikinos kelionės pabaigos - danguje pasiektų pilną savo laimę, būdami kartu su Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Dievo Motina Švč. M. Marija. Visi žmonės Jėzuje Kristuje yra lygūs, nes tampa Dievo vaikais. Visus religinius, socialinius ar lyties skirtumus pranoksta aukščiausia Dievo vaikus vienijanti malonė: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Gal 3,28). Statomos bažnyčios, steigiamos parapijinės bendruomenės. Šiandien Lietuvos Respublikos ir Vatikano tarpusavio susitarimu Katalikų Bažnyčia ir valstybė veikia kaip atskiros nepriklausomos juridinės institucijos, kartu bendradarbiaudamos švietime visų Lietuvos piliečių labui ir gerovei. Šios Lietuvos Respublikoje įgyvendintos nuostatos, santykiuose tarp Bažnyčios ir valstybės, Bažnyčiai leidžia laisvai veikti, vadovaujantis savo kanonais. Pijaus XI Enciklika „Quas primas“ mini, kad „gėdingai klystų, kas ginčytų žmogaus Kristaus valdžią visiems pilietiniams dalykams, nes jis yra gavęs iš Tėvo absoliučią teisę į kūrinius, ir visa yra pavesta jo sprendimui. Tačiau kol gyveno žemėje, jis visiškai susilaikė nuo tokios valdžios vykdymo, ir nors tuomet niekino žmogiškų dalykų turėjimą bei rūpinimąsi jais, leido ir šiandien tebeleidžia juos jų savininkams.“ Kristus vadovauja Bažnyčiai ir valdo Visatą ne iš šio pasaulio, todėl „nesigviešia mirtingų dalykų tas, kuris dovanoja dangaus karalystę“ (Himnas Crudelis Herodes Epifanijos oficiume).

Stogastulpio projektas

Dieveniškių iškyšulys – Lietuvos valstybės pamatinių, Mindaugo žemių šerdyje. Gali būti, kad čia užsimezgė ir buvo suvienyta Lietuvos valstybė. 2021 m. liepos mėn. 17 d. suėjo garbinga Lietuvai sukaktis - 770 metų nuo Lietuvos paskelbimo katalikiška Lietuvos karalyste. Šiai sukakčiai paminėti yra kuriamas Stogastulpis.

Kūrybiškas menas
Kūrybiškas menas
Stogastulpis, skirtas katalikiškos Lietuvos karalystės paskelbimo 770 metų paminėjimui. Fasadinėje dalyje yra užrašas: „Tik per Viešpatį rasime pergalę ir jėgą. Iz 45:24“.
Nuostabus darbas
Nuostabus darbas
Šonuose ir iš galo - liaudiški lietuviški etniniai ornamentai. Saulutė viršuje gali skirtis nuo pavaizduotos. Paminėjimo sukakties metai - 2021 m.
Aukšta kokybė
Šalia stogastulpio bus pastatytas paminklinis prisiminimo akmuo. Akmenyje iškalta:

     Viršuje Bernardo Brazdžionio eilės: Uždėjote karaliaus titulo karūną, ne man uždėjot, Lietuvai, su ja..., žemiau centre pavaizduotas Mindaugo ženklas su kryželiu, apačioje pagrindinis atminimo užrašas:
Po Mindaugo krikšto
1251 m. liepos mėn. 17 d.
popiežiaus Inocento IV Lietuva
paskelbta katalikiška karalyste.
„Mindaugas, Dievo malone pirmasis Lietuvos karalius,
sveikina Viešpatyje Jėzuje
visus Kristaus tikinčiuosius“ 1254 03 12.

Laisvą visuomenę lemia mūsų moralė

Iš tautos pavirtome paskiromis grupėmis, dažnai žvelgiančiomis viena į kitą priešiškai ir matančiomis grėsmes. Regint visus šiandienos iššūkius – visuomenių susiskaldymą, nelygybę, neapykantos proveržius ir kt. klaidinga manyti, kad problemas galime išspręsti vien atlikę pokyčius politikoje ar ekonomikoje. Tai nutinka, kai tariame, kad visi moraliniai argumentai tėra subjektyvaus požiūrio išraiška ir nuomonė. Tačiau laisva visuomenė yra ne techninis, o moralinis pasiekimas. Laisvai visuomenei svarbūs santykiai, įpročiai, tradicijos nesusiklosto savaime, o yra švietimo, socialinių institucijų kūrimo rezultatas. Laisva visuomenė nėra ta, kurioje vieno laisvės ir teisės sukelia kitų neapykantą, kur kito teises tenka nuolatos ginti nuo į jas besikėsinančiųjų. Kito laisvė palaikoma ne sankcijų grėsme, o yra moralinė norma, įprotis. Didžioji dalis šiandien mus audrinančių klausimų – nuo švietimo sistemos reformos iki aibės kitų – yra ne techniniai, o moraliniai. Tad svarbu mokytis argumentuotai diskutuoti moralės klausimais, kad viskas nepaskęstų triukšme, kur kiekvienas šaukia „aš teisus, nes aš taip manau“. Arba dar blogiau, kad debatai nevirstų raganų medžiokle ir atpirkimo ožių paieška, kai žmogaus teisių, tolerancijos „gynėjai“ nebetoleruoja nieko, kas nukrypsta nuo jų pačių kraštutinių įsitikinimų. Popiežius Pranciškus čia sako, kad žmogaus teisių kultūrą reikia pagilinti, nes neretai jomis piktnaudžiaujama, reikalaujant individualistinių teisių, nepaisančių nei pareigų, nei socialinio konteksto: „Jei kiekvieno teisė darniai neorientuota į didesnį gėrį, ji galiausiai imama suvokti kaip neribota ir virsta konfliktų bei smurto šaltiniu.“ Pagal šių dienų mąstytoją Saksą (čia naudojamos citatos iš bernardinai.lt), norėdami išlikti turime galvoti ne tik apie politiką, ekonomiką, bet ir moralinius dalykus. Visus mus apjungti gali moralė. Tuo pačiu melskime, kad mūsų „moralė“ netaptų konjunktūriška, laikina, prisitaikiusi prie esamos viešos „visuomeninės” politinės ir vartotojiškos kultūros. Galų gale tokia „demokratijos“ grimasa tautą atveda prie tuštybės ir nusivylimo, o godumas turtui gali net pražudyti: (1Tim 6, 9-10, Jok 5, 1-6). Tegu mūsų sąžines ugdo Šv. Raštas, Dekalogas ir jau daugiau kaip 2000 metų patirties turintis Katalikų Bažnyčios mokymas, skelbiantis pasauliui Kristaus Gerąją Naujieną. Jėzus čia kalbėjo: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31-32). Išmintingas, kuris nuolat klauso savo Ganytojo – vyskupo, klusnaus popiežiaus valdžiai ir jo padėjėjų kunigų. Ir mes tapkime Jėzaus mokiniais, nebevergaukime nuodėmei (Jn 8, 34). Pasaulio persekiojimuose per ištikimųjų Viešpačiui lūpas kalbės mūsų Tėvo dvasia (Mt 10, 16–23).

Mindaugo svarba Lietuvos švietimui

Mes dažnai manome, kad galia, turtai, ir malonumai gali patenkinti mūsų giliausius troškimus, nors iš tiesų mūsų širdis trokšta ne ko kito, o meilės (Dr. Henry Cloud ir Dr. John Townsend). Meilę, kurios mes trokštame, simbolizuoja Kristaus kryžius. Santykyje su Kristumi, kuris parodė Dievo meilę, sprendžiasi mūsų asmeninis ir šalies likimas. Todėl pakalbėkime ne apie mūsų švietimo kiekybę - biudžete skiriamas pinigines lėšas, mokyklų pastatų renovaciją ar mokytojų algas, bet apie švietimo kokybę, kurios siekia ugdytojai.

Aktualu apie Mindaugą ir Lietuvos krikštą

Pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo apsisprendimu Lietuva pasirinko Vakarų krikščionybės kelią. Liepos 6 - Valstybės dieną minint pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnaciją oficialiai švenčiama Lietuvos valstybinė šventė. Dviem metais anksčiau - liepos 17 d. popiežius Inocentas IV bule Lietuvą paskelbė katalikiška karalyste. Lietuva tapo Vakarų Europos krikščioniškų tautų šeimos nare. Tai gali būti švenčiama nepriklausomai nuo valstybinės šventės kaip dangiškasis ženklas. Po Vytauto Didžiojo ir Lenkijos karaliaus Jogailos galutinio lietuvių tautos krikšto, Lietuva Dievo akivaizdoje kaip laisva šalis faktiškai tapo Europos katalikišku kraštu. Iš tikrųjų pirma buvo ne mūsų, o Viešpaties pasirinkimas, įvykęs nuo pat Lietuvos krikšto istorijos pradžios - karaliaus Mindaugo laikų, kai Popiežiaus - Kristaus vietininko žemėje sprendimu buvo įkurta Katalikiška Lietuvos karalystė. Niekas nebegalėjo šio krikščionims džiaugsmingo Viešpaties Pasirinkimo pakeisti. Romos katalikų tikėjimą pagal statistiką šiandien išpažįsta apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. Katalikiškas tikėjimas - Dievo dovana, jis tradiciškai yra perduodamas iš kartos į kartą per tėvus kūdikių krikštu, taip, kaip vaikas iš tėvų gauna savo vardą ir pavardę. Sąmoningu krikščionimi kataliku tampame palaipsniui, per visą savo gyvenimą po Viešpaties auklybos ir duodamų išbandymų. Kas šiandien norėtų paneigti šį mūsų tautos amžiną apsisprendimą Dievuje ir istorijos ratą norėtų pasukti atgal, moraliai ar ideologiškai skaldo tautą. Prisiminkime Jėzaus pasakytus perspėjimo žodžius, kad „kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta ir namai grius ant namų“ (Lk 11, 17). Sergėkime mums duotą Dievo malonę - būti krikščionimis ir per Jėzų Kristų - Dievo Sūnų paveldėti amžinąjį gyvenimą. Aplankyk mūsų šeimas ir savo tautą, Viešpatie.

Client 1
Client 2
Client 3
Client 4

Gyventi dėl Viešpaties

„Nė vienas iš mūsų negyvena sau ir nė vienas sau nemiršta. Jei mes gyvename, gyvename Viešpačiui, ir jeigu mirštame, Viešpačiui mirštame. Todėl, ar mes gyvename, ar mirštame, – esame Viešpaties. Nes dėl to Kristus ir mirė, ir prisikėlė, ir atgijo, kad būtų ir mirusiųjų, ir gyvųjų Viešpats“ (Rom 14, 7–9).

Kristus, Visatos Valdovas. Kristaus Karaliaus šventė sutampa su paskutiniu liturginių metų sekmadieniu – aliuzija į tai, kad Kristus Išganytojas yra vienintelis istorijos ir visų laikų Viešpats, jam pavaldūs žmonės ir visi kūriniai. Jis yra tikroji Alfa ir Omega (Apr 21, 6). Šventę 1925 metų gruodžio 11 dieną įvedė popiežius Pijus XI, paskelbdamas encikliką „Quas primas“, kurioje jis teigė, kad Kristaus karališkumas neatsiejamai susijęs su katalikų pareiga siekti įgyvendinti katalikiškos valstybės idealą, kovoti su visuomenėje plintančiu laicizmu, pasaulietiškumo pavojais (citatos pagal bernardinai.lt). Tikrasis Karalius – tik Jėzus. Šv. Augustinas, Ep. ad Macedonium, c. III., mums primena, kad tiek pavieniams piliečiams, tiek visai valstybei gerovės ir tikros laimės davėjas: „Ne iš vienur laiminga valstybė, o iš kitur žmogus, nes valstybė yra ne kas kita, kaip sutarianti žmonių daugybė“. Jėzaus Kristaus galioje yra žmonijos visuma: „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12). Viešpatie, Jėzau Kristau, per Savo Kryžių ir Prisikėlimą, visuomet būk mano Kelias, Tiesa ir Gyvenimas (Jn. 14, 6).

Norintys sužinoti apie projekto įgyvendinimą, rašykite el. paštu.

Susisiekti

AKaštonų g. 32, LT17143, Krakūnų k., Dieveniškių paštas, Šalčininkų r. sav., Lietuvos Respublika

T+370 601 36573

Fneturime